ritmiškumas

ritmiškùmas sm. (2) DŽ; LL218 → ritmiškas: 1. Raumenys taisyklingai čia susitraukia, čia atsileidžia. Toks judesių ritmiškumas turi didelę reikšmę rš. 2. Lyrinę nuotaiką stiprina fragmentiška apsakymų kompozicija, aktyvus pasakotojo vaidmuo, savita kalbos intonacija bei ritmiškumas MLTEI230. 3. tam tikra darni kaitos tvarka: Dėl orų kitimo įvairiais metų laikais atsiranda gyvosios gamtos gyvenimo ritmiškumas rš. 4. gebėjimas pajusti ritmą: Giesmės tuo pačiu prirodo lietuvių ritmiškumą LTII102(Sab).